""
1
Susisiekite
Vardas
Telefonas
Žinutė
0 /
Previous
Next

Kaip išvengti klaidų ženklinant maisto papildus?

Kiekvienais metais vis labiau auga maisto papildų suvartojimas Europos Sąjungos (ES) šalyse.  Europos vartotojų organizacijos duomenimis, apie 20 proc. ES vartotojų kasmet savo mitybos racioną papildo mažiausiai vienu maisto papildu. Neatsiejama maisto papildų dalis yra tinkamas jų ženklinimas.

Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės duomenimis, vieni dažniausiai pasitaikančių ženklinimo pažeidimų yra susiję būtent su maisto papildais: neteisingai ar netiksliai nurodomos vitaminų ir mineralinių medžiagų formos, augalinės medžiagos, maisto priedai, kitos sudėtyje esančios medžiagos. Netiksliai pateikiamas rekomenduojamas per parą suvartoti maisto papildo kiekis, nurodomi neleidžiami naudoti teiginiai.

Pasak UAB „Intra Vires“ maisto saugos ir ženklinimo ekspertės Karolinos Tenenienės, norint pateikti informaciją maisto papildų ženklinimo etiketėje be klaidų, svarbu laikytis taisyklių, kurios yra griežtai reglamentuotos tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniais teisės aktais. Teisės aktuose reglamentuojama, kokią informaciją ženklinimo etiketėse pateikti privaloma, kokią rekomenduojama, o kokią pateikti draudžiama. Ne mažiau svarbu, kad pateikiama ženklinimo informacija būtų nurodyta aiškiai, įskaitomai, lengvai suprantama kiekvienam, maisto papildą norinčiam įsigyti vartotojui.

Ekspertė priduria, kad maisto papildo ženklinime visada turi būti įrašyti žodžiai „MAISTO PAPILDAS“. Šis reikalavimas galioja tiek pateikiant informaciją produkto etiketėje, tiek reklamuojant maisto papildą televizijoje ar radijuje. Taip pat turi būti pateikiami įspėjimai apie tai, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, kad jis turi būti laikomas vaikams nepasiekiamoje vietoje bei apie rekomenduojamą per parą suvartoti maisto papildo kiekį.

Taip pat svarbu tinkamai nurodyti maisto papildo sudedamąsias dalis, išdėstant jas mažėjimo tvarka. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurių sudedamųjų dalių nurodymui galioja tam tikros atskiros taisyklės. Pavyzdžiui, vitaminai turi būti nurodomi pateikiant jų formą ir pavadinimą (pvz. cholekalciferolis (vitaminas D), L-askorbo rūgštis (vitaminas C)). Kita sudedamųjų dalių kategorija – maisto priedai, kurie turi būti pateikiami nurodant jų kategoriją ir pavadinimą ar E numerį (pvz. rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinų rūgštis), dažiklis (paprastoji karamelė)). Augalinės kilmės medžiagos turi būti nurodomos pateikiant tikslų jų pavadinimą lietuvių ir lotynų kalbomis, taip pat kokia augalo dalis naudota maisto papildo gamyboje (pvz. valgomųjų ridikų (lot. Raphanus sativus) šaknų ekstraktas). Be to, turi būti nurodoma koks maisto papildo kiekis rekomenduojamas suvartoti per parą.

„Ypatingai svarbu pažymėti alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, pažymint jas kitu šriftu, pavyzdžiui, didžiosiomis raidėmis, pasviruoju šriftu, taip, kad išsiskirtų iš bendro pateikiamo teksto. Taip pat ženklinimo etiketėse negali būti naudojami vartotojus klaidinantys teiginiai. Draudžiama daryti nuorodas į gydomąsias ar profilaktines savybes, pavyzdžiui, „šis produktas pasižymi antivirusinėmis savybėmis“, „vartoti esant kraujospūdžio sutrikimams“ ir pan.“, – pabrėžia K. Tenenienė.

Ne mažiau svarbus akcentas rengiant maisto papildų etiketes, yra tekstų vertimai iš kitų kalbų. Svarbu, kad etiketėje nurodomos sudedamosios dalys atitiktų originalios etiketės ženklinimą, o pateikta informacija neklaidintų. Google vertėjas šiuo atveju tikrai nėra tinkamas pasirinkimas, todėl ruošiant ženklinimo etiketės vertimą, rekomenduojama naudotis tik patikimais vertimų šaltiniais, t. y. oficialiomis teisės aktų duomenų bazėmis, žodynais ar patikimais vertėjais.